Ne tik Tarptautinę moters dieną – kovo 8-ąją, bet ir visą filmų festivalio laiką „Šeršėliafam“ dėmesį skiria kuriančiai moteriai. Pirmą kartą septintus metus rengiamo festivalio istorijoje bus renkama Metų kino moteris.
„Lietuvos kino industrijoje plušančios moterys – ne visada matomos ir įvertinamos. „Šeršėliafam“ festivalio organizatoriai nusprendė paminėti ir pagerbti moteris, kurios atlieka reikšmingus darbus lietuviškame kine. Tikime, kad Metų kino moters apdovanojimai taps kasmetine tradicija“, – sako „Šeršėliafam“ iniciatorė Greta Akcijonaitė.
This slideshow requires JavaScript.
Keisti siužeto vingiai, šokiruojantys vaizdai, graudžios istorijos, juodasis humoras, bet svarbiausia – neprailgusi naktis ir geri įspūdžiai. Tą žada festivalis „Šeršėliafam“ kovo 9 d. (penktadienį) 22 val. kino teatre „Pasaka“ pristatydamas trumpametražių filmų naktį „Šeršėliafam trumpai“.
This slideshow requires JavaScript.
Kaukės tema mane domina jau labai seniai. Vaikystėje, pamenu, buvo toks didelis tėčio albumas apie Šiaurės ir Pietų Ameriką, kurį vartydavau ir vartydavau dėl gražių egzotiškų nuotraukų ir paveikslėlių, kuriuose dominavo kaukės ir keistai apsirėdę ritualinius šokius šokantys indėnai.
Toji knyga buvo parašyta vokiečių kalba, tad tekstų visai nesupratau, bet gal dėl to tik dar labiau traukė tos keistos, baugokos, bet labai gražios nuotraukos. Šiek tiek vėliau, dar vis būdama vaikas, pradėjau suprasti, kad žmonės visai nėra tokie, kokie atrodo, nes, pavyzdžiui, tas pats žmogus visai kitaip bendrauja su skirtingais pašnekovais. Nuo tada pradėjau stebėti žmones svarstydama, kurį iš veidų jie pasirinko šiandienai.
ŠERŠĖLIAFAM repertuare – lietuviška premjera
Tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ programoje, rytoj (kovo 7 d.), kino mėgėjams bus pristatytas naujas Godos Rupeikaitės dokumentinis filmas „Variacijos kaukių tema“.
Filmas lyg mozaika supintas iš skirtingų gyvenimų akimirkų, kurias visas jungia kaukių motyvas. „Variacijos kaukių tema“ siekia prisiliesti prie žmogaus paslpaties, pridengtos kauke. Tai tarsi ėjimas nesibaigančiu koridoriumi su daugybe durų.
Kovo 11 dieną, antrą pavasario savaitgalį, moterų kino festivalis „Šeršėliafam“ ir Manodrabužiai.lt komanda vilniečius bei miesto svečius pakvies į neįprastą turgelį. Kino teatro „Pasaka“ koridoriuose šį sekmadienį, 14.00-17.00 val., šurmuliuos ne tik festivalio lankytojai ir kino mėgėjai, bet ir būrys gabių rankdarbininkų.
Popietę vyksiančio jaukaus ir margo turgelio lankytojai turės galimybę apžiūrėti ir įsigyti įvairių papuošalų, rankinių bei kitų aksesuarų.
Aktorius, radijo laidų vedėjas Aistis Mickevičius pasidalino rekomenduojamais festivalio filmais.
1. JOS
Dėl stiprios ir puikiosios Juliette Binoche vaidybos. Ir neblėstančio pačios Juliette grožio.
2. DIENOS GRAŽUOLĖ
Nes tai yra kino klasika ir puiki galimybė išvysti dar visai jaunutę Catherine Deneuve, suvaidinusią čia savo pirmąją „šaltą gražuolę“.
3. VAIKAI IŠ „AMERIKOS“ VIEŠBUČIO
Dėl nostalgijos pasakojamam laikmečiui. Dėl nostalgijos geram pilnametražiam lietuviškam kinui.
4. FĖJA
Dėl netradicinio, nebuitinio požiūrio į kiną ir ekrane pasakojamą istoriją.
5. POTICHE. ŽMONOS MAIŠTAS
Nuotaikai praskaidrinti. Žavi ir giliamintė François Ozon komedija ir galimybė išvysti senstelėjusią Dienos Gražuolę visai kitam amplua.
„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“
„Viskas prasidėjo nuo žinutės laikraštyje apie nužudytą jauną moterį, kurios kūnas suvyniotas į paklodę buvo rastas Šiaurės Airijos prekybos centro aikštelėje. Šiame straipsnyje žurnalistas laidė juokelius, iš kurių nebuvo įmanoma nieko suprasti apie mirusios merginos gyvenimą.
Vienur buvo teigiama, kad mergina pasileidėlė ir narkomanė, kitur – kad ji tyli ir miela. Man pasirodė, kad pateikiant naujieną ir narstant jos gyvenimo faktus, buvo peržengtos ribos. Jauna moteris buvo amžinai įkalinta šiame straipsnyje dėl savo mirties.
Kaip visada, susiduriu su galvos skausmu, kai reikia iš festivalio programos išsirinkti – KĄ ŽIŪRĖTI??:)) Mielai pasiimčiau savaitę atostogų, ir pažiūrėčiau visus filmus! Bet jei reikia rinktis, pasitikiu festivalio organizatorių parinkta pagrindine programa. Kartais filmus renkuosi atmetimo principu, kas nepatinka – pvz., vokiečių kalba arba fantastikos pasaulis:)) Aš tokia labiau romantikė – todėl mielu noru einu į dramas, komedijas ar meilės filmus:)) Dievinu prancūzų kalbą ir gražius aktorius:)) Patinka gražūs vaizdai filme ir tolimos šalys, kuriose dar neteko lankytis:))
Mano penketukas (bet tikrai ne prioritetų tvarka) :
1. MERGINA TRAUKINYJE
Prancūzų kalba ir Catherine Deneuve.
2. FĖJA
3. KOLEKCIONIERĖ
Net gėda prisipažinti, kad dar nemačiau.
4. MĖNULIS TAVYJE
Nesu labai didelė dokumentikos mėgėja, bet kiekvienam festivaly išsirenku ir pora tokių filmų.
5. HANEZU
Truputį egzotikos, jaučiu silpnybę Azijai, jos kultūrai, gamtos vaizdams.
Aktorė, vertėja, televizijos laidų bei renginių vedėja Gabija Ryškuvienė nuo šešiolikos metų vaidina kine, televizijos serialuose, yra įsiamžinusi Vokietijos, Kanados, Belgijos, ne vienoje JAV, Didžiosios Britanijos režisierių sukurtoje juostoje, tačiau savo talento verto vaidmens sulaukė būtent Lietuvoje.
Kristinos Buožytės filmas „Kolekcionierė“, kuriame Gabija sukūrė sudėtingą pagrindinį Gailės vaidmenį, apdovanotas „Sidabrinės gervės“ prizu ir atkreipė kritikų dėmesį Tarptautiniame kino festivalyje Karlovy Varuose. Jos kūrybinis kelias kine geriausiai atsispindi žurnalo „Moteris“ žurnalistės Virginijos Majorovienės interviu su aktore. Siūlome susipažinti su jo fragmentais.
Jaunos ir talentingos avantiūristės netikėtas ir šmaikštus iššūkis vienam iš didžiųjų moteriškumo tabu – menstruacijoms. Taip galime pristatyti režisierės Dianos Fabiánovos filmą „Mėnulis Tavyje“.
Trisdešimtmetė slovakė Diana kenčia nuo skausmingų mėnesinių. Ar ji geros sveikatos? Ar šie spazmai turi gilesnių sąsajų, galbūt šeimoje, o galbūt jų šaknys visuomeninės, kultūrinės ar net politinės?
Pradėdama iš asmeninės perspektyvos, režisierė pateikia smagų ir tradicines nuomones griaunantį, o taip pat svarbų ir gilų požiūrį į menstruacijas – dalyką, apie kurį vis dar garsiai nešnekama ir kurį gaubia gausybė prietarų. Nors mėnesinės – vaisingumo įrodymas, ilgus amžius įvairiose pasaulio vietoje jos buvo siejamos su neigiamais dalykais: nešvarumu, nepastoviomis, irzliomis nuotaikomis, nedarbingumu, galybe prietarų ir daugeliu atvejų rimtu fiziniu ir psichologiniu diskomfortu. Prakeiksmas? Diskriminacinis sąmokslas? Moteriškas solidarumas?..
Nuo Bratislavos (kur ir gimė) iki Brazilijos, Ispanijos, JAV ir Jungtinės Karalystės Diana medžiojo įdomias idėjas ir galimus sprendimus. Atliekamo tyrimo eigoje ji apklausė įvairių sričių daktarų ir ekspertų, pristatančių skirtingus požiūrius: antropologų, sociologų, psichoanalitikų ir t.t. Ji duoda kamerą vienuolikmetei mergaitei, kuri dalinasi savo baimėmis prieš pirmąsias mėnesines, ji organizuoja susitikimus ir eksperimentus su moterimis, kurių mėnesinės irgi skausmingos. Lengvas ir juokingas filmas, suderinantis simbolių pilnus vaikų piešinius su animacinėmis plastilino figūrėlėmis, 3D ir senas reklamas menstruacijos tema.
Filmas siekia ne pateikti konkrečių atsakymų, bet atverti langus naujiems požiūriams, kad per paprastą kalbėjimąsi, žinojimą ir dalijimąsi ateitų išsilaisvinimas.
Diana Fabiánová
Slovakijoje hipės motinos ir psichologo tėvo išauginta trisdešimtmetė Diana pristato savo pirmąjį dokumentinį filmą: „Mėnulis Tavyje“.
2004 m., studijuodama filmų režisūrą SCAC (kino ir audiovizualumo mokykloje) Katalonijoje, Diana turėjo atlikti baigiamąjį studijų projektą. Apie ką? – klausė ji savęs. Apie mėnesines – nusprendė, nes moteriškumas jai visada atrodė ne akivaizdybė, o greičiau jau rimtų problemų šaltinis. Tuo metu ji sutiko Jerónimo Molero – gerai žinomą Ispanijos fotografijos režisierių. Kartu jie nusprendė pažvelgti giliau į tai, kas pradžioje buvo studijų projektas, ir pavertė jį kūrybinga dokumentika. Rezultatas – ketverius metus trukęs pasinėrimas į pačią šio tabu šerdį. Nepailstanti keliautoja, Diana kirto visus žemynus ieškodama nuomonių ir patarimų tiek iš specialistų ir terapeutų, tiek iš paprastų moterų ir vyrų visame pasaulyje.
Kodėl šis filmas?
„Kai man buvo šešeri, mano močiutė mirė nuo gimdos vėžio. Dėl eilės nelaimingų atsitiktinumų aš buvau įsitikinusi, jog tai įvyko dėl mano kaltės. Po metų mano mamai buvo diagnozuota ta pati liga. Kaip gali paprastas žmogaus organas tapti tokio skaudaus liūdesio priežastimi?
Tada prasidėjo mano pirmosios mėnesinės. Mano akyse skausmas ir depresija, lydėję jas kiekvieną mėnesį, buvo ne kas kita, o pelnyta bausmė už mano nusižengimus. Bet jeigu taip, kodėl milijonai kitų moterų kentėjo lygiai taip pat, kaip aš? Kam reikalingas šis skausmas?
Bėgant laikui supratau, kad nei mano močiutės mirtis, nei mamos liga neturėjo nieko bendra su mano elgesiu. Vis dėlto aš jau buvau nepataisomai įsprausta į menstruacijų etiką.
Paveikta aiškaus mamos prisakymo: „Nei vienas vyras niekada neturi žinoti, jog tau mėnesinės“, aš kruopščiai slėpiau įkalčius pradžioje nuo savo tėvo ir brolio, o vėliau ir nuo daugumos kitų vyrų mano gyvenime. Ir nesvarbu, kaip blogai besijausčiau, apsimesdavau, jog man viskas gerai.
Tai buvo akivaizdžiai teisinga elgsena: visi mokykloje, vėliau koledže, dar vėliau darbe, elgėsi lygiai taip, kaip aš! Tabu peržengė mano šeimos ribas: jis buvo visur. Mėnesinės buvo „mergaičių reikalas“. Mėnesinės buvo gėdinga. Mėnesinės buvo nederama tema diskusijoms.
Istorijos pabaiga?
Kažkas manyje nenorėjo su tuo sutikti ir kentėti tyloje. Kaip šis natūralus procesas gali būti „nederamas“, kai ketvirtis moterų išgyvena jį kiekvienu metu?
Kodėl ženklas to, ką kiekviena visuomenė laiko palaiminimu – moters gebėjimas suteikti gyvybę, – tapo apibūdinamas saldžiais žodeliais ir tokiais pasakymais kaip „prakeiksmas“ Anglijoje, „Anglų karo desantas“ Prancūzijoje ar „būti ant skarmalų“ Amerikoje?
Kodėl mes negalime net įsivaizduoti idealaus kūno, kurį matome žurnaluose ir televizijoje, sergančio mėnesinėmis?
Kaip prietarai, net ir tokie kvaili, kaip „Menstruacijomis serganti mergina negali gaminti majonezo“, išgyveno iki mūsų dienų?
Kodėl vyrai negali nerausdami kalbėti apie menstruacijas?
Ar šio negatyvumo ir atmetimo priežastys glūdi tik nepatogiame kraujavime ir skausmuose? Žinoma, kad ne.
Klausdamas visuomenę apie šias maskuojamas problemas, parodydamas, ką iš tikro tenka iškęsti moteriai, įsiklausydamas ir į vyrus, „Mėnulis Tavyje“ išnarsto menstruacijų fenomeną, kol aiškiai pasimato jo dvilypė prigimtis: intymi patirtis ir visuomeninis vertinimas.
Tik per daug nesirūpinkit… Aš puikiai suprantu, jog menstruacijų tabu žymiai svarbesnis mano asmeninėje trajektorijoje nei kitų. Tikiuosi, kad filmas atspindės mano asmeninį ryšį su problema, bet nesiekiu naudotis žiūrovu kaip gelbėtoju. „Mėnulis Tavyje“ leidžia skirtingiems balsams būti išgirstiems.
Įvairovės paieškose susitikimas su Dominika, vienuolikmete mokine iš mano ankstesnės mokyklos, buvo lemtingas. Dominika grąžina mus į mergaičių pasaulį, kur viskas prasideda, kur moterystė palieką ženklą naujų didžių vilčių, kaip ir gilių nuogąstavimų.
Suaugusių moterų pasisakymai filme atlieka išties svarbų vaidmenį. Priimti jų požiūrį kaip tikrą, o ne „nurašyti“ kaip pašnekėjimą „iš moters varpinės“, yra vienas iš pagrindinių mano rūpesčių. Pakalbėkime apie mėnesines mūsų žodžiais. Skirkime tai, ką apie mėnesines sako visuomenė, ir tai, ką mes iš tikro patiriame.
Taip pat, kadangi mėnesinės yra daug daugiau nei gryna fiziologija, informacijos filme pagrindas yra sukauptas iš mano susitikimų su skirtingais specialistais iš įvairių sričių: medikais, sociologais, antropologais, psichologais, filosofais… Alternatyvias sritis atstovauja daoistinės jogos ir šokių terapeutai.
Prietarai apie mėnesines buvo sutikti ir, tikiuosi, atskleisti pačiais veiksmingiausiais ginklais: kūrybiškumu ir humoru. Tikiuosi, filme panaudotos priemonės padės mums apraudoti nusenusius prietarus ir visuomeninius archetipus. Arba bent jau atpažinti juos kaip tokius.
Kartu ir artima, ir neminėtina, žinoma ir nežinoma. „Mėnulis Tavyje“ siekia suteikti ne tik moterims, bet ir vyriškai publikai galimybę pasiekti geresnį supratimą apie pamirštamą, bet svarbų žmonių išgyvenimą, tokiu būdu padedant įveikti tradicinius lytinius nusistatymus.“
Jaunosios Dominikos intymus dienoraštis
Sugrįžus į savo pradinę mokyklą Bratislavoje, Diana suorganizuoja meno pamoką apie menstruacijas vienuolikametėms mergaitėms. Taip ji susipažįsta su Dominika, žavia ir protinga jauna paaugle, kuriai ji paskolina kamerą.
Dominikos intymus dienoraštis rutuliojasi per įvarius epizodus. Žvelgdama tiesiai į kamerą, mergaitė atskleidžia savo vidinį pasaulį, viltis ir baimes. Jos nekaltas, vaikiškas, bet sumanus požiūris padeda suprasti, kaip visgi mėnesines suvokia post-feministinė jaunimo karta, kuri neva jau turėtų būti išsilaisvinusi iš visų kompleksų.
Animacija
Plastilininė animacija pasirodo per Dominikos filmuoto dienoraščio epizodus. Jos šmaikščiai iliustruoja Dominikos supratimą apie kiaušialąstę, pavaizduotą kaip juokingai atrodantis kiaušinis (su akimis, ilgomis blakstienomis, burna), laukiantis Dominikos dienų patogioje jaunos merginos kiaušidėje.
Šis fiziologinis žaidimas paaiškina kiaušialąstės gyvenimą: gimimą, augimą, brandą ir iškeliavimą iš kūno per jos pirmąsias mėnesines.
Kitos animacijos (sukurtos kompiuteriu) iliustruoja su menstruacijomis susijusius mitus, kurių dalis išgyveno ir iki mūsų dienų. Perdėjimas ir hiperbolė pabrėžia tokių prietarų absurdiškumą: serganti moteris negali artintis prie naujagimių, nes gali juos užkrėsti mirtina liga; dėl jos nuvysta gėlės, iš medžių iškrenta vaisiai, o saulė prapuola, ir, žinoma, ji jokiu būdu negali gaminti majonezo.
Originalus garso takelis
Filmo garso takelį sukūrė Olivier Samouillan ir Pierre Bats (Publicmusic.eu). Įsikūrę Paryžiuje, jie bendradarbiauja su menininkais iš įvairių kultūrų ir sugebėjo suteikti filmui pojūtį, jog jis vienu metu ir intymus, ir atviras pasauliui. Taip pat skamba ir atlikėjo TRICKY įrašas. Buvęs „Massive Attack“ narys laikomas viena iš pagrindinių figūrų trip-hope, devyniasdešimtaisiais metais prasidėjusiame muzikiniame judėjime, kuriame maišosi rokas, hip-hopas, elektroninė muzika ir siela. Tricky susipažino su filmu, kai jis jau buvo sukurtas, ir noriai leido režisierei naudoti vieną iš gražiausių įrašų iš jo paskutinio albumo „Cross to bear“ (Knowle West Boy, Domino Recording, 2008), kuris girdimas vienoje iš jautriausių filmo scenų.
Festivaliai
„Mėnulis Tavyje“ pristatytas oficialiai atrankai šiuose festivaliuose: Lokarno, Montrealio, Čikagos, Niujorko – Gotamo Mumbajaus, IDFA – Amsterdamo, Sevilijos, Malagos, EU filmų demonstravime (Vašingtone), Dox Box Sirijoje, Guadalajaros Mechike ir t.t.
Apdovanojimai
Specialus žiuri apdovanojimas Festroioje (Portugalijoje) 2010, Specialus žiuri paminėjimas Gotame (Niujorke) 2009 , Biznaga de Plata – Malagoje – Moterų teisių sekcijoje 2010, Grand Prix apdovanojimas Montenegro filmų festivalyje 2010.
Reklamos specialisto Tomo Ramanausko filmai, kuriuos jis norėtų pamatyti „Šerėliafam“.
1. FĖJA
Iki šiol atsimenu, kaip springau per kažkurį „Kino pavasarį“ iš „Ledynmečio“ triukų su šaldytuvu. Busterio Keatono pasekėjų trijulė, belgų kino akrobatai, sugrįžta su nauja nesibaigiančio spektaklio serija.
3. DIENOS GRAŽUOLĖ
Bunuelio/Deneuve duetas nepamirštamas – nuobodžiaujančios moters, kuri nusprendžia prasiblaškyti parsidavinėdama, tema nagrinėta kine ne kartą, bet kažin ar įsimintiniau nei šiame filme.
4. MERGAITĖS
Man visiškai nepažįstamos aktorės/režisierės Mai Zetterling pavyzdinis filmas masina tuo, kad apie jį nieko nežinau, o švedai juo didžiuojasi.
5 JAU PUIKU TIK DAR ŠIEK TIEK
Dar viena lietuviška spraga. Taisau.
„Kolekcionierė“
Kino apžvalgininkas Edvinas Pukšta dalinasi filmais, kuriuos rekomenduoja pažiūrėti ir kuriuos norėtų pamatyti „Šerėliafam“ festivalyje.
Rekomenduoju:
1. NANA
Man tai yra pati išradingiausia ir magiškiausiai užburianti ALISOS STEBUKLO ŠALYJE versija. Už minimalius pinigus, be žodžių ir net su paršiuku bei kiškiu…
2. DIENOS GRAŽUOLĖ
Nepamirštamas ir keistai žavingas šedevras.
3. PASIIMK MANO AKIS
Vienoje iš pirmųjų kelionių į San Sebastjaną šiame filme atradau aktoriaus Luiso Tosaro talentą.
4. ANAPUS MIEGO
Intriguojantis lynčiškas trileris tarp sapnų, fantazijų ir tikrovės.
5. MOTERIS BE PIANINO
Mėgstu išlaikytą absurdišką humorą, apnuoginantį opias socialines problemas. O čia dar prisideda idealus ir stiprus moteriškas vaidmuo.
Norėčiau pažiūrėti:
VIEN VANDENIU IR MEILE GYVI
MAMOS IR TĖČIAI
VARIACIJOS KAUKIŲ TEMA
„Nana“
Festivalio „Šerėliafam“ sumanytoja ir organizatorė GRETA AKCIJONAITĖ pasidalino savo nuomone, kokius festivalio filmus ji BŪTINAI rekomenduoja pažiūrėti:
„Vien vandeniu ir meile gyvi“
Fiona ir Dominique’as gimė skirtinguose pasaulio kraštuose, bet nuo vaikystės domėjosi panašiais dalykais, dažnai lankėsi cirke, atrado nebylaus kino grožį, išmoko reikšti emocijas per humorą. Mokyklos suole ji svajojo dirbti gydytoja, o jis įsivaizdavo save šiukšlių surinkėju. Tačiau abu tapo aktoriais. Būtent taip prisistato Lietuvos žiūrovams iš „Kino pavasaryje“ rodytų filmų „Ledkalnis“ ir „Rumba“ pažįstami autoriai. 2011 m. Kanų festivalio paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“ jie pristatė naujausią komediją „Fėja“, kuri pradėjo septintąjį Tarptautinį moterų kino festivalį „Šeršėliafam“ ir dar bus rodoma kov0 3 d. ir kovo 8 d. kino teatre „Pasaka“. Kūrėjus Paryžiuje pakalbino kino apžvalgininkas Edvinas Pukšta.
„Susipažinome mokykloje Paryžiuje 1980-siais ir pradėjome kartu vaidinti burleskos spektakliuose. Dažnai tekdavo pasirodyti 5 kartus per dieną. Ruošdamiesi spalvingiems šou pamažu pradėjome eksperimentuoti su video instaliacijomis ir priartėjome prie kino. Pirmiausiai pabandėme režisuoti trumpametražius filmus ir įsitikinome, kad kine įmanoma sukurti kažką, kas palieka žymų pėdsaką. Būtent šiame etape susipažinome su aktoriumi Bruno. Susimetėme pinigų, nusipirkome VHS kamerą ir pradėjome filmuoti linksmas istorijas“, – prisimena Dominique’as. „Drauge ieškojome būdų, kaip prajuokinti žiūrovus, bandėme įvairiausius variantus, patys mokėmės, nevengėme eksperimentuoti ir atradome raktą“.
Režisierės Natalios Smirnoff filmas „Dėlionė“ bus rodomas kovo 7 d. ir 9 d. kino teatre „Pasaka“. Pateikiame interviu su režisiere apie šį filmą.
- Savo karjerą kine Jūs pradėjote nuo aktorių parinkimo ir pirmosios režisieriaus asistentės pareigybių. Kaip ši patirtis prisidėjo prie pirmojo filmo kūrimo?
Aš turėjau puikią galimybę dirbti kartu su tokiais režisieriais kaip Lucrecia Martel, Jorge Gaggero, Alejandro Agresti, Pablo Trapero, Ariel Rotter, Veronica Chen, Marco Bechis… Būdamas pirmuoju režisieriaus asistentu tu turi galimybę iš arti matyti visą filmo kūrimo procesą. Tai buvo nuostabu ir labai man padėjo, kai pati pirmą kartą atsisėdau į režisieriaus kėdę.
Taip pat, kartais man tekdavo vaidinti kartu su aktoriais. Tai buvo puiki praktika, kuri suteikė supratimo apie vaidybą. Į šiuos dalykus kreipiu labai daug dėmesio savo filmuose.
Nebyli kino estetika, spalvos ir garsai, priverčiantys žiūrovus juoktis, poetiška komedija, pati lėčiausia kino istorijoje persekiojimo scena – visi šie apibūdinimai skirti režisierių trijulės iš Belgijos filmui „Fėja“, kuris pirmąją pavasario dieną atidarys septintąjį Tarptautinį moterų filmų festivalį „Šeršėliafam“.
„Atskleisiu jums paslaptį, kad mūsų humoro stilius ir sėkmė glūdi paprastume“, – teigia vienas iš filmo kūrėjų Dominique’as Abelis, kurį Paryžiuje pakalbino kino apžvalgininkas Edvinas Pukšta.
Filmo kūrėjai žiūrovams jau pažįstami iš Lietuvoje rodytų poros jų filmų – „Ledkalnio“ ir „Rumbos“, todėl ir Kanų festivalio paralelinėje programoje rodyta „Fėja“ lieka ištikima režisierių stilistikai ir garantuoja juoko dozę žiūrovams.
Kovo 1 ir 2 d. kino teatre „Pasaka“ bus rodomas pripažintos japonų režisierės Naomi Kawase filmas „Hanezu“. Filmo išvakarėse siūlome susipažinti su jos mintimis apie filmo kūrimą ir duoklę gamtai.
- Jūsų filmuose dažnai galime išvysti gamtos motyvą. Papasakokite apie savo ryšį su gamta ir jos elementais.
Aš gyvenu idėja, kad esu gamtos dalis. Šiais žmonijos garbinimo laikais mes tarsi izoliuojame save nuo gamtos, naikiname ją, nesugebame atrasti ryšio su ja. Manau, šiuolaikinės visuomenės problema ir yra nesugebėjimaas atrasti savęs, kaip gamtos dalies. Galima sakyti, kad žmonės atlieka antraplanį vaidmenį mano filmuose, tuo tarpu gamtai tenka pagrindinis vaidmuo, kadangi personažuose aš noriu pažadinti palaimos jausmą, kurį suteikia gamta bei pagarbą jai, kokią žmonės jautė praeityje. Man tai yra labai svarbu ir aš noriu perduoti šią žinią savo vaikui bei ateities vaikams.
Kovo 1, 3 ir 9 d. kino teatre „Pasaka“ matysime režisierės Iabelle Czajka filmą „Vien vandeniu ir meile gyvi“. Kviečiame iš arčiau susipažinti su šia režisiere.
- Trumpai papasakokite apie savo kūrybinį kelią ?
Kai pasakiau mamai, kad noriu dirbti kino pasaulyje, ji man išrėžė: „bet tu net nežinai, kaip naudotis fotoaparatu“. Tad įstojau į Nacionalinę „Louis Lumière“ kino ir fotografijos mokyklą. Prifotografavau metrus fotojuostų, tampiau sunkius aparatūros krepšius, rėminau nuotraukas, dirbau su apšvietimu. Visa tai padėjo suprasti, kad technika – ne mano arkliukas. Mane domino personažų, emocijų fiksavimas. Filmavimas kaip būdas suvokti pasaulį.
Pirmiausia sukūriau dokumentinį filmą, kiek vėliau – trumpametražį „Taikinys“, ilgametražį „Ateinantys metai“, vidutinio metro filmą „Naujas kūdikis“, galiausiai paskutinį savo ilgametražį „Vien vandeniu ir meile gyvi“.
Nemanau, kad laikas, praleistas tamsioje fotolaboratorijoje, yra paleistas vėjais.
Kovo 1 d. prasidėsiantis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ šiandien pristatė šių metų programą, kurioje – gerai pažįstamos pavardės, nauji atradimai ir apdovanojimus jau pelnę filmai.
„Žiūrovams pasiūlysime daugiau programų ir filmų nei praėjusiais metais. Šiemet keičiasi programų pavadinimai, bet pagrindu, kaip visada, lieka pagrindinė ir konkursinė programos, taip pat džiaugiamės ir lietuviška premjera“, – sako viena iš festivalio organizatorių Greta Akcijonaitė.
“Šeršėliafam” 2012
Kvietimas į spaudos konferenciją
Šį penktadienį (vasario 24 d.), 11 val. kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto 4/3, Vilnius) kviečiame į spaudos konferenciją, kurioje pristatysime septintąjį Tarptautinį moterų filmų festivalį ŠERŠĖLIAFAM. Festivalis lieka ištikimas šūkiui „iš jos gali tikėtis visko“ ir pristato drąsius, originalius bei tabu laužančius moterų režisierių ir apie moteris sukurtus filmus.
Spaudos konferencijoje dalyvaus:
Greta Akcijonaitė – festivalio iniciatorė,
Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė – aktorė,
Dainius Gavenonis – aktorius, konkursinės programos žiuri narys,
Birutė Masaitytė – festivalio septynių miestų programos sudarytoja,
Vaida Kazlauskaitė – festivalio renginių koordinatorė,
užsienio šalių institutų, ambasadų atstovai; festivalio partneriai ir draugai.
Kovo 1–11 d. „Šeršėliafam“ festivalis vyks Vilniuje kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“. Jis taip pat atkeliaus į Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Ukmergę, Druskininkus, Palangą ir Nidą. „Šeršėliafam“ pristatatys apie dešimtį programų bei specialių seansų, kuriuose pamatysime filmus net iš penkiolikos šalių.
Festivalį organizuoja kino teatro „Pasaka“ komanda.
Lauksime Jūsų su gera penktadienio nuotaika!
Kovo 1–17 d. jau septintus metus iš eilės į kino sales aštuoniuose Lietuvos miestuose kvies Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, šiemet pristatatantis apie dešimtį programų ir specialių seansų, kuriose pamatysime naujus ar naujai atrastus filmus net iš penkiolikos šalių.
„Kiekvienais metais festivalis turtėja vis įdomesniais filmais, kuriais su džiaugsmu dalinamės su mūsų žiūrovais. Liekame ištikimi prancūziškam moteriškam žavesiui, kuris atsispindės tiek pagrindinėje, tiek specialiose programose. Tačiau, kaip visuomet, ruošiame ir staigmenų. Viena jų – neatrastas skandinavų kino lobis“, – intriguoja viena iš festivalio organizatorių Greta Akcijonaitė.
Pagrindinėje programoje puikuojasi filmai, kurių tarpe rasime lietuviams jau pažįstamas ir naujas režisierių pavardes. Festivalį pradės iš komiškų juostų „Ledkalnis“ ir „Rumba“ žinomos belgų trijulės naujas, nebyliojo kino estetikoje sukurtas filmas „Fėja“. Festivalį papuoš tokių režisierių kaip Isabelle Czajka, Malgorzata Szumowska, Naomi Kawase, Mia Hansen-Love pavardės.
Tapk festivalio savanoriu!
Competition for Debuting Women Directors
While the 7th edition of the International Women Film Festival ŠERŠĖLIAFAM is approaching, we are pleased to announce the application call for our competition.
We invite women directors who have released their first feature-length fiction film in 2009-2011 to take part in the 3rd edition of ŠERŠĖLIAFAM competition programme. Submission deadline is January 10th, 2012.
Women Film Festival ŠERŠĖLIAFAM will take place in March 1-10, Cinema Theater PASAKA (Vilnius, Lithuania).
Download submission rules and submission form.
For more information on our festival or competition programme please contact us via womenfilmfestival@kinopasaka.lt.
Kovo 13 d. Vilniuje pasibaigusiame tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“ geriausia konkursinės programos juosta išrinkta kontroversiška prancūzų drama „Žigola“, tuo tarpu žiūrovų simpatijos atiteko nuoširdumu spinduliuojančiam filmui „Tėve mūsų, kuris esi medyje“. Toliau „Šeršėliafam“ kino juostos keliaus į Klaipėdos, Ukmergės bei Kauno kino ir kultūros centrus.
Tarptautinę „Šeršėliafam“ festivalio žiuri šiemet sudarė laidų vedėjas ir kino kritikas Rolandas Maskoliūnas, režisierius Marat Sargsyan ir Ispanijos karalystės ambasados misijos vadovo pavaduotojas Manuel Hernández Gamallo. Vyriška komisija iš penkių į konkursinę programą atrinktų moterų režisierių debiutų savo simpatijas atidavė prancūzų režisierės Laure Charpentier juostai „Žigola“, kurioje be jokių tabu pasakojama istorija apie ekscentriškas prostitutes, gangsterius bei viena kitą mylinčias moteris. Žigola – tai laisvos ir drąsios moters, negalinčios pamiršti draugės savižudybės ir nebijančios prisiimti atsakomybės už savo pačios sprendimus, portretas. Šis filmas ekranizuotas pagal režisierės sukurtą to paties pavadinimo novelę.
Pasak festivalio komisijos, drama „Žigola“ laimėjo dėl savo įtaigios kino kalbos bei šiuolaikinės visuomenės tendencijų atskleidimo. „Pakankamai originali filmo struktūra ir tema, – argumentavo žiuri narys Rolandas Maskoliūnas. – Netradicinė aplinka bei įtampa tarp moterų ir vyrų pasaulių susidūrimo atspindi tai, kas vyksta ir šiandien. Lesbietiškumas tampa tik savotišku modeliu arba priemone, pabrėžiančia visuomenės problemas ir tendencijas. „Žigola“ juostoje kuriamos dvi linijos – pasakojama filmo istorija bei vaizduojamos moters, kaip herojės, pastangos keistis. Noras tapti tokia kaip visos, bet negalėjimas to padaryti. Vidinis dramatizmas – vienas iš filmo privalumų.“
Filmo „Žigola“ režisierei Laure Charpentier atiteks paskatinamasis prizas – 300 eurų. Komisijos nariai pripažino nelengvai priėmę bendrą sprendimą. „Vienam iš mūsų „Žigola“ visai nepatiko, bet visi sutikome, kad tai vienas stipriausių ir ryškiausių konkursinės programos filmų,“ – teigė Marat Sargsyan.
Tarp konkursinės programos filmų „Šeršėliafam“ komisijos nariai atrado ir kitą favoritą. Specialusis žiuri paminėjimas atiteko italų juostai „Šienligė“ už „amžinai madingą klasikinę filmo struktūrą, atskleistą per šiuolaikinės pasakos istoriją su optimizmą žadinančia žinute“.
Festivalio filmuose „Šeršėliafam“ žiuri teigė pajutę stiprią moterišką charizmą. „Moteriškos lyties veikėjai atskleisti tikrai giliai ir natūraliai, tuo tarpu vyrai vaizduojami kiek stereotipiškai, – dėstė komisijos narys Manuel Hernández Gamallo. – Filmų istorijos koncentruojasi į moterį, jos problemas bei vidinį pasaulį. Žiūrėdamas filmą, jautiesi tarsi stebėtum istoriją moters akimis.“
Didžiausio žiūrovų dėmesio sulaukė režisierės Julie Bertucelli drama „Tėve mūsų, kuris esi medyje“, pasakojanti apie subyrėjusią šeimos idilę po tėvo mirties bei nuoširdų dukters tikėjimą tėvo reinkarnacija į milžinišką figmedį. Filmas uždarė 2010-ųjų Kanų kino festivalį bei buvo palydėtas septynias minutes trukusiomis ovacijomis. Pagrindinį vaidmenį šiame filme atliko aktorė ir dainininkė Charlotte Gainsbourg. Iš viso Vilniuje, kino teatruose „Pasaka“ bei „Skalvija“ vykusiuose seansuose apsilankė daugiau nei 4000 žiūrovų.
Vilniuje pasibaigęs tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ jau ilgąjį savaitgalį lankėsi Panevėžyje, Palangoje ir Nidoje. Šią savaitę filmai keliauja į kitus Lietuvos miestus.
Kovo 16-17 d. Klaipėdoje – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose.
Kovo 16-17 d. Ukmergėje – Ukmergės kultūros centre.
Kovo 17-18 d. Kaune – Mykolo Žilinsko dailės galerijoje.
„Šeršėliafam“ pristatys pirmuosius kadrus iš Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“
Šeštasis tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam“ leis žiūrovams pro rakto skylutę pažvelgti į naujausią režisieriaus Algimanto Puipos darbą – Jurgos Ivanauskaitės romano „Miegančių drugelių tvirtovė“ ekranizaciją. Programoje „Vyras ir moteris“ kovo 12 dieną, šeštadienį, bus pristatomas fotografės ir operatorės Kristinos Sereikaitės filmas apie filmavimo aištelės užkulisius ir ištraukos iš filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“.
„Filmavimo procesas yra vienas sudėtingesnių filmo kūrimo etapų režisieriams. Filmavimo aikštelėje tvyro nuolatinis stresas, įtampa, savęs išbandymas keičiant stilius, aktoriams persikūnijant. Visgi didžiausią spaudimą jaučiu bandydamas įgyvendinti savo vizijas. J. Ivanauskaitės romane man buvo įdomiausia pagrindinės herojės, Monikos, gyvenimo drama. Norėjosi pratęsti rašytojos darbą, tiksliau, pasakyti tai, ko ji nesukūrė, perteikti savitą romano sapną. Jurgą vertinu už jos stiprius siužetus, būtent tokio ir ieškojau skaitydamas daugelio talentingų lietuvių rašytojų darbų“, – pasakoja Algimantas Puipa.
Režisierius atskleidžia, kad filme apie kūrybinį procesą bus galima pamatyti ne tik sudėtingąsias filmavimo akimirkas, bet ir komiškas situacijas, net slapta kamera filmuotus kasdienius filmavimo grupės džiaugsmus ir rūpesčius. „Jau filmuojant filmą keitėsi aktoriai, kol galiausiai susidarė pilna kūrybinė grupė. Pagrindiniam vaidmeniui režisierė Janina Lapinskaitė buvo pasirinkta paskutinę minutę. Filme apie filmą matysite visos kūrybinės grupės bendrą darbą – nuo repeticijų iki filmavimo“, – teigia A. Puipa.
Režisierė Janina Lapinskaitė neplanavo atlikti vaidmens „Miegančių drugelių tvirtovėje“. Kaip ji pati teigia, „dirbama antrąja režisiere, dalyvavau scenarijaus kūrime ir parengiamuosiuose darbuose. Padėdama vyrui perprasti moterišką psichologiją, pagrindinę veikėją Moniką įsileidau į save. Todėl stojusi prieš kamerą, jau gyvenau Monikos gyvenimą. Ir gyvenau jį viso filmavimo metu, net jausdavau, kad manyje gyvena dvi asmenybės – aš ir Monika. Kai būdavo labai sunku, tekdavo ir pasakyti sau – „Monika, išeik iš čia“.
Algimantas Puipa ir Janina Lapinskaitė teigia, jog filmavimo atmosfera buvo sudėtinga ne tik dėl kūrybinių kančių, bet ir šaltos žiemos ar aktorių ligų. Filmavimo grupėje buvo jaučiama pagarba ir rūpestis, nuolatinė pagalba kitiems komandos nariams. „Kai baigėme filmuoti pirmąją filmo pusę, nenorėjau, kad kūrybinė grupė išsibarstytų. Čia susirinko tikrai nuostabūs žmonės“, – teigė J. Lapinskaitė.
Nors filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ premjera numatoma šių metų pabaigoje, į visų laukiamą ekranizaciją galima akies krašteliu pažvelgti jau dabar – kino teatre „Pasaka“ kovo 12 dieną 17 val. bus rodomos filmo ištraukos ir filmas apie filmavimo aikštelės užkulisius, sukurtas fotografės ir operatorės Kristinos Sereikaitės. Seanso metu dalyvaus ir filmo kūrybinė grupė.
Antradienį, kovo 8 d., 18 val. sostinės senamiestyje įsikūrusioje galerijoje „Actus magnus“ įvyks ispanų menininkės Ariadnos Parreu projekto „Teleportretai“ pristatymas. Jis surengtas bendradarbiaujant su tarptautiniu moterų kino festivaliu „Šeršėliafam“ ir yra programos „Katalonijos moterys“ dalis.
„Teleportretai“ – interaktyvus projektas, prieš keletą metų pirmąkart pristatytas autorės tėvynėje, kur sulaukė didelio susidomėjimo. Vilniuje bus demonstruojami dešimt portretų, kuriuos menininkė sukūrė specialiai šiai parodai.
A. Parreu pagal nepažįstamų ir niekada gyvenime nematytų žmonių pateiktą 10 sakinių žmogaus fizinių bei charakterio savybių aprašymą piešia portretus. Tokį žodžio transformacijos į vaizdą rezultate sukurtą portretą menininkė vadina „teleportretu“. „Tele“ [gr. tēle — tolumoje, toli], pirmoji sudurtinio žodžio dalis, reiškianti veiksmą, atliekamą per tolimą atstumą, vykdomą iš tolo.
Iš anksto festivalio „Šeršėliafam“ organizatoriai A. Parreu nusiuntė dešimties žmonių aprašymus, kuriuos pateikė festivalio gerbėjai. Tarp jų – gerai Lietuvos visuomenei žinomų asmenybių apibūdinimai, ir visai nežinomi žmonės. Vaiva, Beata, Jurga, Monika, Dalia, Gediminas, Juozas, Andrius, Marijonas, Vainius.
„Ši paroda provokuoja pagalvoti apie žodžio ir vaizdo ryšį, susimąstyti, kiek tiesos yra posakyje: „Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“, – sako galerijos „Actus magnus“ direktorė Jolita Zykutė.
Menininkė A. Parreu gimė 1982 m. Reus mieste. Gyvena ir dirba Barselonoje. Baigė menų magistro studijas Barselonos universitete. Dalyvavo parodose Ispanijoje, Vokietijoje ir Lotynų Amerikos šalyse. Du kartus apdovanota Ispanijos vyriausybės įsteigtu „Injuve“ vizualiųjų menų prizu bei kitais apdovanojimais savo šalyje. Dalyvauja įvairiuose meniniuose-edukaciniuose bei meniniuose-moksliniuose projektuose.
Paroda „Teleportretai“ vyks iki kovo 22 d.
Išsamesnė informacija tel. 8 659 45 722, actus.magnus@gmail.com, www.actusmagnus.com. Parodos lankymas nemokamas.
Galerija „Actus magnus“ Pilies 36 – 44 (įėjimas iš kiemo), Vilnius
Galerija dirba: II – V 13 – 18 val., VI 12 – 17 val. arba iš anksto susitarus tel. 8 659 45 722
Šių metų tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ peržengė kino ribas ir savo žiūrovams siūlo dar turtingesnį ir įvairesnį kultūrinių renginių pasirinkimą.
Festivalio programoje „Katalonijos moterys“ viešėsianti ispanų choreografė bei šokėja Noelia Liñana pristatys modernaus šokio monospektaklį „Cukrus“ bei šokio profesionalus ir mėgėjus pakvies į šokio dirbtuves.
Šokio ir gyvos muzikos spektaklyje „Cukrus“ atsiskleidžia humoras, judesys, stygų virpėjimas ir giliai, tamsiuose sielos užkaboriuose paslėpti jausmai. Cukrumi saldiname kavą, vandenį ir savo gyvenimą, kad pamalonintume skonio pojūčius, kad išvengtume karčių kasdienybės trupinių. Tokią kasdienybę choregrafė ir šokėja Noelia Liñana pažįsta labai gerai. Po to, kai gydytojai jai diagnozavo cukrinį diabetą, Noelia nustojo saldinti savo gyvenimą. Cukrus tapo pavojinga pagunda. Kasdieną jauna moteris susiduria su „uždrausto vaisiaus“ vilione.
Spektaklyje pasaulis skyla į dvi dalis: video projekcijos herojė maža mergaitė gyvena saldžiąjame pasaulyje, kuriame šį problema neegzistuoja, o tuo tarpu scenoje suaugusioji kovoja, nugali ar pasiduoda cukraus vilionėms. Šokis derinamas su gyvai atliekamomis Paco Enlaluna dainomis, puikiais tekstais ir subtiliu humoru. Šokio spektakliai bus rodomi kovo 12 dieną, 17 val. bei 19:30 val., „Menų spaustuvėje“.
Baigusi mokslus Valensijoje ir Londone, dirbanti įvairiose pasaulio scenose nuo Barselonos iki Niujorko choreografė ir šokėja Noelia Liñana viešnagės Vilniuje metu organizuos kūrybines dirbtuves. Kovo 12-13 d. menininkė dalinsis įvairiose trupėse sukaupta patirtimi, perduos savo asmeninius atradimus. Kūrybinėse šokio dirbtuvėse laukiami šokio profesionalai, studentai ir mėgėjai.
Užsiėmimai vyks kovo 12-13 dienomis, nuo 10 iki 12 val., „Menų spaustuvėje“,„Studijoje II“, Šiltadaržio g. 6, Vilniuje.
Greta Akcijonaitė
Kovo 3 d. šeštojo tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ atidarymas, prasidėjęs užburiančia Migloko muzika ir pasibaigęs ilga svečių virtine link naminio sūrio vaišių stalo, vos sutalpino kino teatre „Pasaka“ susirinkusius moterų ir kino gerbėjus.
Šių metų festivalio šūkis „Iš jos gali tikėtis visko“ stebina ne tik savo programa, bet ir tikrais neplanuotais netikėtumais. Skambant charizmatiškosios atlikėjos Migloko dainoms, festivalio svečiai skubėjo užpildyti laisvas kino salės vietas, o dar nespėjus prasidėti renginio programai – salėje jau nebetilpo visi laukiantieji.
„Nepaprastai malonu jūsų čia tiek daug matyti, tikiuosi, kad tokia gausa žiūrovai lankys ir festivalio seansus“ – sveikindamasi su susirinkusiais svečiais sakė festivalio sumanytoja Greta Akcijonaitė.
Atidarymo metu „Šeršėliafam“ festivalis pagerbė savo kūrėjas moteris – šiltus sveikinimus artėjančios gimimo dienos proga dovanojo režisierei Janinai Lapinskaitei, kurios filmais programa šiemet turtingiausia, Vaivai Abromaitytei padėkojo už kino teatro „Pasaka“ erdves papuošusią fotografijos parodą „Iš vandens“, o režisierės Giedrės Žickytės dokumentiniu trumpametražiu filmu „Paskui saulę ir ožkas“ atidarė šeštąjį „Šeršėliafam“ festivalį.
Režisierė Giedrė Žickytė
Po premjeros filmo herojai – miestą į kaimą ir ožkų auginimą iškeitę sūrininkai Rasa ir Valdas – visus kino mylėtojus pavaišino savo gamybos naminiais sūriais.
Tarp festivalio svečių galima buvo sutikti daug žinomų ne tik moterų, bet ir vyrų veidų. Į atidarymą atvyko muzikantas Viktoras Diawara su žmona Živile Diavara, Liepa Rimkevičienė, Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, dizainerė Julija Janus, grupės „Freaks on Floor“ vokalistas Justinas Jarutis, aktorės Gražina Baikšytė, Redita Dominaitytė ir Nijolė Narmontaitė, režisierius Arūnas Matelis, konkursinės programos vertinimo komisijos nariai Rolandas Maskoliūnas, režisierius Marat Sargsyan ir Ispanijos Karalystės ambasados misijos vadovo pavaduotojas Manuel Hernandez Gamallo.
Šiemet festivalio programą puošia 35 moterų režisierių filmai, sukurti įvairiose pasaulio vietose. Šalia pagrindinės ir konkursinės programų, festivalis kvies susipažinti su ispaniška programa „Katalonijos moterys“, režisierių Janinos Lapinskaitės ir Algimanto Puipos filmų ciklu „Moteris ir vyras“, aktorės Juliette Binoche retrospektyva, lietuviškomis kino premjeromis bei gausiais festivalio renginiais.
Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ vyks kovo 3–13 d. kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“ Vilniuje, vėliau kelsis į Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Ukmergę, Nidą bei Palangą. Kituose miestuose bus parodyta po kelis festivalio filmus.
Režisieriai Janina Lapinskaitė ir Algimantas Puipa
Kovo 5 d., sostinės kino teatre „Pasaka“ vyksiančio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ metu, veiks sveikatinimo projekto „Nedelsk“ informacinis kampelis.
Čia projekto savanoriai dovanos moterims ir merginoms, atėjusioms pažiūrėti festivalio filmų, informacinių lankstinukų apie krūties vėžį, bei rožinių origami gervelių, simbolizuojančių ilgaamžiškumą ir sveikatą. Taip bus primenama profilaktinių patikrų svarba – kad nebūtų praleista proga aptikti krūties vėžį ankstyvojoje stadijoje.
Rožinės dienos metu labai laukiami ir festivalio lankytojai, galintys prisidėti prie tradicinės „Nedelsk“ akcijos – dovanoti ligoninių ir kaimų bibliotekoms pozityvaus turinio knygų, arba knygų, kurių pavadinime yra žodžiai „moteris“ ar „mergina“.
„Jungiamės prie būrio kūrybingų moterų, dalyvaujančių festivalyje per savo režisuotus ar suvaidintus filmus ir kviečiame moteris neprarasti onkologinio budrumo – reguliariai eiti tikrintis, – sako projekto „Nedelsk“ iniciatorė Agnė Zuokienė. – Jei per metus moterys krūtų savityrai bei medicininiams tyrimams pas specialistus skirtų bent dvi valandas, net 9-ios iš 10-ies susirgusiųjų turėtų galimybę pasveikti“.
Projektą „Nedelsk“ organizuojanti VšĮ „Azzara“ yra surengusi ne vieną „Rožinės lentynos“ akciją – dovanodama geros valios žmonių surinktas knygas ligoninių skaitykloms ir nedidelių gyvenviečių bibliotekoms.
Iš viso, nuo akcijos pradžios, jau padovanota daugiau nei 5000 išminties ir optimizmo kupinų knygų, teikiančių paguodą, nusiraminimą tiems, kam labiausiai reikia mūsų visų paramos ir dėmesio. Kiekvieno, padovanojusio knygą festivalio „Šeršėliafam“ rožinę „Nedelsk“ dieną, laukia ypatinga staigmena.
Dar galima registruotis į „šeršėlioMOBIL“
Mobiliosios aplikacijos? Planšetiniai – android kompiuteriai ir išmanieji telefonai? App Store? Kas tai? Kaip tai susiję su kinu bei kita audiovizualine produkcija? Kaip tai padeda reklamuoti ir platinti filmus? Kaip pasakoti istorijas šioje medijoje? Kokie žaidimai yra kuriami telefonams?
Visa tai ir dar daugiau sužinosite kovo 10 d. MEDIA Desk Lietuva rengiamame vienos dienos seminare-dirbtuvėse „šeršėlioMOBIL“ kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4/3. Jūsų laukia teorinė dalis, kurioje savo pranešimus pristatys Tomas Dirvonskas („Omnitel“), Justinas Katkus („Kiork“) ir Mindaugas Kuprionis („FrontIT“). Idėjas mobiliosioms programėlėms, kurios susijusias su lietuviškiais filmais, bus galima tobulinti kūrybinėse dirbtuvėse.
Registracija vyks iki kovo 8 d. adresu: www.mediadesklithuania.eu/lt/registracija
Ačiū draugams – Omnitel.
LAUKIAME JŪSŲ!
Pirmąjį pavasario savaitgalį, kovo 6-ąją, kino teatre „Pasaka“ skambės juokas, žvangės monetos ir bus tiek daug šurmulio, kad net stogas kilnosis!
Čia vyks ŠERŠĖLIAFAM TURGELIS, IŠ KURIO GALI TIKĖTIS VISKO
Šiais metais skelbiantis šūkį „Iš jos gali tikėtis visko“, festivalis kviečia turgelyje dalyvauti visus ir visas, kuriančias žavingus, netikėtus, įspūdingus ir išmoningus daiktus ir rankdarbius.
Norinčius tapti išskirtinio turgelio prekeiviais kviečiame registruotis adresu serseliafam@kinopasaka.lt. Būtinai nurodykite, kuo norėsite prekiauti, kiek jums reikės vietos, trumpai apibūdinkite savo kūrinius ir prisekite nuotraukų. Nepamirškite parašyti savo kontaktų. Į sėkmingą registraciją sureaguosime žaibo greičiu!
Dalyvavimas turgelyje nemokamas, o vietų skaičius ribotas, todėl didžiausią dėmesį skirsime jūsų daiktams ir kūrybiškumui.
Taip pat „Indance“ šokių mokykla nuo 13 val. pasiūlys Jums susipažinti net su trimis skirtingų stilių šokiais – salsa, reggaeton ir bachata – ir tik 1 valandos bėgyje!
Turgelį organizuoja:
ŠERĖLIAFAM 
Kovo 3–13 d. Vilniuje kino centruose „Pasaka“ ir „Skalvija“ vyrų režisierių filmai džentelmeniškai užleis ekranus damoms – čia svečiuosis šeštasis tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Šiemet jis atvyksta su dar didesniu kino juostų ir renginių bagažu bei provokuojančiu šūkiu „Iš jos gali tikėtis visko“.
„Iš jos gali tikėtis visko“ – pasirinkę šį žavingai ir nenuspėjamai moteriai tinkantį apibūdinimą supratome, kad šūkis puikiai atspindi festivalio idėją ir turinį: programa labai įvairi ir spalvinga tiek temomis, tiek asmenybėmis. Čia mielą savo širdžiai filmą ras ir moterys, ir vyrai, o parodų ir renginių gausa festivalis tikrai turtingesnis nei bet kada prieš tai. Taigi ir iš jos, ir iš „Šeršėliafam“ galima tikėtis tikrai visko“, – pasakoja festivalio sumanytoja Greta Akcijonaitė.
Šiemet festivalio programa išaugo iki 35 filmų, atvežtų iš įvairių pasaulio vietų. Šalia pagrindinės ir konkursinės programų, festivalis supažindins su ispanišku moterų režisierių filmų rinkiniu „Katalonijos moterys“, režisierių Janinos Lapinskaitės ir Algimanto Puipos filmų ciklu „Moteris ir vyras“, aktorės Juliette Binoche retrospektyva bei lietuviškomis kino premjeromis.
Pagrindinėje festivalio programoje – 8 skirtingų nuotaikų ir temų filmai, kurių režisierės už savo kūrybą yra pelniusios apdovanojimų svarbiausiuose kino festivaliuose. Vienas ryškiausių šios programos filmų – prancūzų režisierės Julie Bertucelli „Tėve mūsų, kuris esi medyje“, uždaręs 2010-ųjų Kanų kino festivalį, bei, kalbama, palydėtas penkias minutes trukusiomis ovacijomis. Pagrindinį vaidmenį šiame filme sukūrė aktorė ir dainininkė Charlotte Gainsbourg.
Garsios švedų aktorės Pernillos August pirmasis pilnametražis filmas „Anapus“ jau laimėjo beveik 10 apdovanojimų, tarp jų – Venecijos kino festivalio kritikų žiuri prizą.
Kino festivalių žiūrovams puikiai pažįstama danų režisierė Pernille Fischer Christensen „Šeršėliafam“ pristatys jausmingą dramą „Šeima“. Po festivalius keliauja bei prizus raško ir Belgijoje gimusios Dorothée van den Berghe drama „Mano karalaitė Karo“. Festivalis „Šeršėliafam“ supažindins ir su dviem naujokėmis režisierėmis iš Sandanso kino festivalio – kanadiete Adriana Maggs („Beveik kino žvaigždė“) ir Katie Aselton („Viena naktis laisvės“). Romantiškai nusiteikę festivalio žiūrovai neprašaus pro šalį apsilankę vokiečių režisierių filmuose: Doris Dörrie romantinėje dramoje „Vyšnių žydėjimas“ ir Neele Leana Vollmar komedijoje „Itališka vestuvių karštinė“.
Pernai pirmąkart festivalyje surengta konkursinė programa, šiemet joje dalyvauja 5 moterų režisierių debiutai. Tai – stilingas, burbonu ir cigaro dūmais kvepiantis prancūzų rašytojos Laure Charpentier filmas „Žigola“ ir Elise Girard su filmu „Belvilis-Tokijas“, Kosta Rikoje gimusi Paz Fabrega ir jos subtilus darbas „Šaltas jūros vanduo“, italų režisierė Laura Luchetti ir jos vintažinė „Šienligė“ bei vokietė Ina Weisse, debiutuojanti su kino juosta „Architektas“.
Konkursinės programos laimėtojo rinkimas tradiciškai patikėtas įžvalgiems vyriškosios lyties atstovams – šiais metais filmus vertinanti žiuri: kino laidų guru Rolandas Maskoliūnas, režisierius Marat Sargsyan ir Ispanijos karalystės ambasados misijos vadovo pavaduotojas Manuel Hernández Gamallo.
Ispanišku temperamentu dvelkianti kino festivalio „Šeršėliafam“ naujiena – programa „Katalonijos moterys“ su penkiais ispanių režisierių kūrybos darbais. Joje sutilpo net trys žinomos režisierės Isabele Coixet filmai – „Dalykai, kurių tau niekad nesakiau“, „Paslaptingas žodžių gyvenimas“ ir „Elegija“.
Kiti programos kūriniai – Judith Colell drama „53 žiemos dienos“ bei iš Peru kilusi Claudia Llosa su praėjusiais metais kino festivalyje „Kino pavasaris“ jau rodytu filmu „Liūdesio pienas“. Katalonijos regiono kultūros tema plėtojama ir festivalio „Šeršėliafam“ renginių programoje.
Juliette Binoche retrospektyva
Šiemet prancūziško kino gerbėjus džiugins talentingos prancūzų aktorės Juliette Binoche retrospektyva. Nors festivalis kvies pasimėgauti tik maža dalele Binoche vaidmenų, tačiau tarp jų – keletas lemtingų posūkių jos kino karjeroje. Retrospektyvoje – nuo Leos Carax „Pont Nef meilužių“, Krzysztof Kieslowski filmo „Trys spalvos: mėlyna“ iki mažiau Lietuvoje rodytų André Téchiné „Pasimatymo“, Amos Gitai „Išsiskyrimo“. Į programą įtraukta ir komedija „Laiko skirtumas“, kurioje Binoche vaidina kartu su Jean Reno, bei drama „Paryžius“, kurioje aktorės partneris buvo naujoji prancūzų kino žvaigždė Romain Duris.
Dar viena maloni festivalio naujiena laukia programoje „Moteris ir vyras“. Pirmą kartą rengiama programa dedikuota tvirtam tandemui šeimoje ir kūryboje: Janinai Lapinskaitei ir Algimantui Puipai. Festivalis ne tik parodys A.Puipos filmus „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Vilko dantų karoliai“ bei „Elzė iš Gilijos“, prie kurių sukūrimo prisidėjo ir J.Lapinskaitės ranka.
„Šeršėliafam“ kvies prisiminti J.Lapinskaitės dokumentinius filmus, kurių daugumos idėjos kilo iš bendros dviejų režisierių kūrybos. Tarp asmeninio gyvenimo ir darbo ryškaus brūkšnio nebrėžiantys J.Lapinskaitė ir A.Puipa festivalyje pristatys ir naujausią bendrą kūrinį – ištraukas iš naujausio režisieriaus filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“. Pagrindinį vaidmenį šiame, pagal Jurgos Ivanauskaitės romaną sukurtame, filme atlieka J.Lapinskaitė. Filmų seansuose dalyvaus ir su žiūrovais bendraus abu režisieriai.
Festivalio žiūrovai pirmieji turės galimybę išvysti dvi lietuviškas dokumentines premjeras – režisierės Dali Rust filmą „Nadiežda“ ir Giedrės Žickytės „Paskui saulę ir ožkas“. Tuo tarpu animacijos programoje „Šeršiukai“ bus parodyti net šeši jaunosios kartos lietuvių moterų animatorių – Rasos Jonikaitės, Gabrielės Baltrušaitytės, Darijos Čiuželytės, Sigitos Kučikaitės, Redos Bartkutės bei Ievos Miškinytės – kūriniai.
Katalonijos kultūros pėdsakų galima aptikti ne tik filmų programoje – renginiuose taip pat bus atskleidžiamos šio regiono tradicijos vietinių moterų akimis. Šokio spektaklyje „Cukrus“ choregrafė ir šokėja Noelia Liñana jausmingai perteiks savo gyvenimo kovą su „uždrausto vaisiaus“ vilionėmis. Norintys pasisemti įkvėpimo iš choreografės asmeninių atradimų, galės save išbandyti šokio kūrybinėse dirbtuvėse.
Ispanų menininkė Ariadna Parreu pakvies į interaktyvų projektą „Teleportretai“, kuriame pagal nepažįstamų ir niekada gyvenime nematytų žmonių pateiktą 10 sakinių žmogaus fizinių bei charakterio savybių aprašymą autorė sukūrė portretus. Festivalio metu gurmanams bus surengta Katalonijos vynų degustacija. Lietuvišką atspaudą į festivalio renginius įspaus fotografė Vaiva Abromaitytė, pristatydama parodą „Iš vandens“. Kovo 6-ąją kino teatras „Pasaka“ kvies į „Šeršėliafam turgelį“, kuriame bus galima mainytis, parduoti ar dovanoti įvairius rankdarbius ir kitus daiktus. Mobiliųjų aplikacijų pritaikymo kino bei audiovizualinės industrijose galimybes pristatys seminaras – dirbtuvės „Šeršėliomobil“.
Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ kovo 3–13 d. vyks kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“ Vilniuje, vėliau kelsis į Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Ukmergę, Nidą bei Palangą. Kituose miestuose bus parodyta po kelis festivalio filmus.
Baigusi mokslus Valensijoje ir Londone, dirbanti įvairiose pasaulio scenose – nuo Barselonos iki Niujorko – choreografė ir šokėja Noelia Liñana kviečia į kūrybines dirbtuves Vilniuje, kovo 12-13 d.
Kviesdama visus, besidominčius šokiu, Noelia Liñana nori pasidalinti įvairiose trupėse sukaupta patirtimi, perduoti savo asmeninius atradimus ir pasisemti naujų įkvėpimų iš Jūsų.
Kviečiami profesionalai, studentai ir mėgėjai. Užsiėmimai vyks kovo 12–13 dienomis, nuo 10 iki 12 val. Menų spaustuvėje, Studijoje II, Šiltadaržio 6, Vilniuje.
Vienos dienos kaina – 10 lt.
Renginius pristato Moterų filmų festivalis “Šeršėliafam”.
Daugiau informacijos: www.noelialinana.com.
Bilietus platina: www.bilietupasaulis.lt.
Filmų festivalis „Šeršėliafam“ šiais metais kvies į ispanų menininkės Ariadnos Parreu interaktyvų projektą „Teleportretai“.
Menininkė pagal nepažįstamų ir niekada gyvenime nematytų žmonių pateiktą 10 sakinių žmogaus fizinių bei charakterio savybių aprašymą kuria portretus.
Vienas asmuo sukuria trumpą tekstinį realiai egzistuojančio žmogaus (šeimos nario, mylimojo, draugo ar bendradarbio) charakterio bei fizinių savybių aprašymą, kuriuo vadovaudamasi menininkė Ariadna Parreu sukurtą tekstą transformuoja į jos sąmonės sukurtą vizualinį atvaizdą.
Tele [gr. tēle — tolumoje, toli], pirmoji sudurtinio žodžio dalis, reiškianti veiksmą, atliekamą per tolimą atstumą, vykdomą iš tolo. Būten tokia ir yra projekto „Teleportretai“ idėja. Projektas yra programos „Katalonijos moterys“ dalis.
Šiame projekte gali dalyvauti ir TU!
KVIEČIAME IKI VASARIO 7 D. SIŲSTI ŽMONIŲ APRAŠYMUS EL. PAŠTU serseliafam@kinopasaka.lt IR DALYVAUTI KONKURSE.
Penki iš v isų atsiųstų aprašymų bus atrinkti ir vizualizuoti.
Daugiau apie menininkę Ariadna Parreu galite rasti čia.
Moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ programoje – aktorės Juliette Binoche retrospektyva
Jau šeštąjį kartą organizuojamas tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam“ šiais metais vyks kovo 3-10 d. kino teatre „Pasaka“.
„Tarptautinis moterų kino festivalis šįkart bus ne tik labai prancūziškas, bet ir labai ispaniškas. Žiūrovai galės pamatyti talentingos prancūzų aktorės Juliette Binoche filmų retrospektyvą ir susipažinti su geriausiais jos vaidmenimis. Prancūziškąją programą padeda rengti Prancūzų kultūros centras, o ispaniška dalimi „Katalonijos moterys“ rūpinasi Greta Akcijonaitė, šiuo metu ir gyvenanti Katalonijos regione“, – pasakoja kino teatro „Pasaka“ projektų vadovė Andrė Jarutytė.
Į Juliette Binoche filmų retrospektyvą įtraukti Leos Carax „Pont Nef meilužiai“, André Téchiné „Pasimatymas“, Amos Gitai drama „Išsiskyrimas“, komedija „Laiko skirtumas“, kurioje Binoche vaidina kartu su Jean Reno. Bus prisiminti ir Lietuvos žiūrovams gerai žinomi filmai „Paryžius“, „Šokoladas“ ir legendinė Krzysztof Kieslowski juosta „Trys spalvos: mėlyna“.
„Juliette Binoche yra grynas prancūziško stiliaus, grožio, pragmatiškumo įsikūnijimas ekrane. Būdama 10 m. ji jau svajojo būti aktore, nuo 13 m. pradėjo vaidinti. Ji antroji po prancūzų aktorės Simone Signoret gavo „Oskaro“ apdovanojimą. Ši prancūzų aktorė labai atsakingai renkasi vaidmenis ir moka juos pasirinkti. Mylinti, nuoširdi, išgyvenanti filme „Trys spalvos: mėlyna“ ar magiška kaip filme „Šokoladas“ – visur ji išlieka labai charizmatiška,“ – pasakojo žinoma Lietuvos kino kritikė Izolda Keidošiūtė.
Programos pristatymo metu svečių laukė staigmena – šio festivalio sumanytojos Gretos Akcijonaitės kreipimasis iš kitapus ekrano. Šiuo metu Ispanijoje, Katalonijos regione gyvenanti G. Akcijonaitė pristatė dar vieną festivalio programą „Katalonijos moterys“: „Joje bus atskleidžiamos šio regiono tradicijos, šokiai, muzika, fotografija, šiuolaikinio meno instaliacijos, kulinarinis paveldas, šiame regione puoselėjamos maisto ir vyno tradicijos Katalonijos moterų akimis“, – atskleidė Greta Akcijonaitė.
Tarptautinis moterų kino festivalis vyks 2011 m. kovo 3-10 d. kino teatre PASAKA.
