Autorius: Šeršėliafam2010: mažas konkursinis dienoraštis. | G.eros naujienos apie kultūrą.

Sat, 24 Apr 2010 10:25:31 +0000

[...] Prekybos centro merginos (Rež. Katarzyna Roslaniec) Įdomu bus sužinoti, kokį įspūdį juosta paliko kitam komisijos nariui – Prancūzijos ambasados kultūros atašė Audelin Chappuis. Pastarajam tikrai teko matyti Laurent Cantet režisuotą “Entre les murs” (“Klasė”), kuris nors narplioja visai kitą problematiką, sukasi panašioje aplinkoje – problematiškame jaunime. Ir nors ne itin profesionalu lygint du akivaizdžiai labai skirtingo lygio filmus, vienu aspektu vis tik norisi – kaip tie filmai atsispiria nuo idėjos popieriuje. Įsivaizduoju, kad trumpai užmetus akį į “Prekybos centro merginos” idėjos aprašymą, vien mintis apie mokinukes atsiduodančias už skarelę ar mobilųjį telefoną turėtų šokiruoti, kai tuo tarpu “Klasės” santykių aiškinimasis neatrodytų turintis kabinantį stuburą. Tačiau yra priešingai – prancūzai įtikinamais herojų paveikslais (su jaučiamom gyvenimo istorijom, motyvacijom) ir vaidyba tiesiog prikausto prie ekrano, gi lenkams svarbiausia atrodo istorijos “mėsa” – prieskoniai ir garnyras jiems neatrodo reikalingi. Scenarijine prasme, mes tiesiog stebime tris paaugles, kurios jau yra profesionalios prekybos centrų mergaitės ir vieną, kuri bando prie jų pritapti, nes.. neturi draugių. Ir čia prasideda, taip vadinamas “Excel’inis” kinas, kai tu turi medžiagą, kurią tereikia išdėstyti laike. Jeigu trys herojės yra jaunos kekšytės, tai jų elgesys ir apranga perspaudžiama tiek, kad tiktų ne realistiniam kinui (o šis, beje, įkvėptas tikrų istorijų), bet parodijiniam. Na, įsivaizduokit pas mus rodytą britų “Absolutely Fabulous”. Iš kitos pusės, jeigu tu esi nevykelė, tai nesvarbu, kad esi simpatiškiausia mergina klasėje, tave kabina tau patinkantis vaikinas – daug svarbiau yra mokykloje niekieno negerbiamų trijų merginų draugija ir jų nuomonė apie tavo atgyvenusį mobilųjį telefoną (kuris, jeigu kabinėtis prie smulkmenų, filmo rodymo metu negaminamas tiek metų, kad veikiantį akumuliatorių jam reiktų pasigaminti pačiam). Turinio, siužetinio vystymo juostoje nėra, o vos tik tai pabandoma daryti, apima tas jausmas, kuris būna pačių blogiausių serialų metu – noras perjungti kitą kanalą, nes matai, kad kvepia tiek banaliai nejaukiu siužetiniu posūkiu, jog to geriau išvis nematyti. Ant popieriaus galiu įsivaizduoti dėmesio ir pinigų stokojančią paauglę, kuri vardan gyvenimo atrakcijų susideda su vyresniu pinigingu vyriškiu (aišku, tai dar reikia įtikinamai parodyti, suvaidinti), tačiau kai tas vyriškis – penkiasdešimtmetis, 1980 metų kledarą vairuojantis vidutiniško simpatiškumo santechnikas, tai atleiskit, bet tai išeina net už lakiausios fantazijos rėmų. Filmas sukaltas taip, jog atrodo, kad pinigai jam gauti pateikus paraišką Jaunimo reikalų tarnybos edukacinei juostai sukurti ar net pagal pačios tarnybos scenarijų, norint jaunoms mergaitėms parodyti, kaip gali būti ir kaip nevertėtų elgtis. Į galą juosta pakvimpa it pigi antirūkymo propaganda ir net pritrenkiančiai gera paskutinė filmo akimirką, kai vainikuoja silpną įgyvendinimą bei turinį, nepalieka kažko daugiau. Pranešk kitiems: [...]

Įrašo „Prekybos centro merginos/Mall Girls“ komentarai

Autorius: Šeršėliafam2010: mažas konkursinis dienoraštis. | G.eros naujienos apie kultūrą.