"Šeršėliafam" Women Film Festival komentarai

Įrašo „Anapus“ komentaras, kurį parašė Ieva Savickytė

Ieva Savickytė — Sat, 01 Oct 2011 20:47:49 +0000

šiandien žiūrėjau šitą filmą kino teatre pasaka. ir galiu pasakyti tik vieną – nemačiau geresnio filmo savo gyvenime.

Įrašo „Laiko skirtumas“ komentaras, kurį parašė Lyndall

Lyndall — Sun, 10 Apr 2011 04:41:06 +0000

Poe63D Very true! Makes a change to see someone spell it out like that. :)

Įrašo „Ukmergė“ komentaras, kurį parašė Andralyn

Andralyn — Sun, 10 Apr 2011 04:08:55 +0000

q6EY6x Got it! Thanks a lot again for helping me out!

Įrašo „Šienligė“ komentaras, kurį parašė Eglė

Eglė — Tue, 08 Mar 2011 06:47:41 +0000

Labai jaukus ir šiltas filmas, nuotaika primenantis „Ameliją iš Monmartro“.

Įrašo „Ispanų choreografė Noelia Liñana kviečia į kūrybines dirbtuves“ komentaras, kurį parašė šeršėliafam

šeršėliafam — Wed, 02 Mar 2011 16:21:47 +0000

Turinys bus skirtingas, galima sakyti – tęstinė programa

Įrašo „Ispanų choreografė Noelia Liñana kviečia į kūrybines dirbtuves“ komentaras, kurį parašė Laima

Laima — Fri, 25 Feb 2011 13:03:28 +0000

Sveiki,
Ar abiejomis dienomis pamokos turinys bus tas pats ar bus tęstinė programa?
Dėkui

Įrašo „Paslaptingas žodžių gyvenimas“ komentaras, kurį parašė Akcija Ispanija

Akcija Ispanija — Mon, 21 Feb 2011 20:20:54 +0000

Šis filmas tikrai sujaudins kiekvieną. Jautrus, aktualus ir humaniškas.

Įrašo „Vaiduokliukas Labanas/Laban The Little Ghost“ komentaras, kurį parašė im

im — Tue, 27 Jul 2010 10:20:18 +0000

hah, geras.))

Įrašo „Dingęs be žinios/Missing Man“ komentaras, kurį parašė Šeršėliafam2010: mažas konkursinis dienoraštis. | G.eros naujienos apie kultūrą.

Wed, 28 Apr 2010 08:20:58 +0000

[...] Dingęs be žinios (Rež. Анна Фенченко) Nežinau ko galima tikėtis perskaičius filmo aprašymą “Šeršeliafam” puslapyje, bet faktas, jog jame tiesos tiek pat, kiek teiginyje, jog juosta “Baltas kaspinas” yra apie gyvenimą Vokietijos kaimelyje Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse. Tiesa, faktiškai viskas taip ir prasideda – pilietis A sutinka stotyje kaimynės sūnų, kuris, vėliau paaiškėja, jau mėnuo, kaip pabėgęs iš namų, iš kurio gauna laišką su prašymu perduoti jį motinai. Perdavęs sulaukia policijos vizito, nes kaimynė jį paskundė, kaip galbūt susijusį su sūnaus dingimu. Čia baigiasi filmo aprašymas ir prasideda pats filmas. Situacija virstanti į “be kaltės kaltas” praranda šiek tiek smagumo, kai pagalvoji, jog šalyje, kurioje vyksta veiksmas, tai jau ne humoras, bet gyvenimo realybė. Tai viena filmo istorijos pusė – kaip niekuo nenusikaltęs pilietis tampa ieškomiausiu policijos žmogumi. Kita, kaip sako pati režisierė, ir daug gilesnė, yra žmogus, kuris mano, jog kontroliuoja savo gyvenimą besivadovaudamas principu “aš nesikišu į tai, kas vyksta pasaulyje ir pasaulis nesikiša į mano gyvenimą”. Deja, vos tik jam grįžus iš pasaulio į savo saugius namus, pasaulis įsikišą ir faktiškai tiesiogine prasme sugriauna viską, ką jis turėjo. Tu neegzistuoji pats sau, lyg bando pasakyti režisierė. Absurdas, siurealizmo momentai lydi pasakojimą iki paskutinių akimirkų, kai pasirodo eilutės iš Kafkos kūrybos. Nesuteikia jos kinomaniško orgazmo, o ir visas filmas smarkiai prašosi kiek kitokios dinamikos (kažko panašaus į “Smulkus buržuazijos žavesys”), vaidybos (nors tokio stiliaus filme sunku suprast – gal tokios, kiek išdvėsusios, ir pageidavo režisierė), bet kai pagalvoji ar liks “Dingę be žinios” galvoje po festivalio, beveik neabejoji – liks. [...]

Įrašo „Gyvybės ženklai/Vital Signs“ komentaras, kurį parašė Šeršėliafam2010: mažas konkursinis dienoraštis. | G.eros naujienos apie kultūrą.

Mon, 26 Apr 2010 11:50:46 +0000

[...] Gyvybės ženklai (Rež. Sophie Deraspe) Šiandien (pirmadienį) “Šeršeliafam” 21.15 paskutinį kartą rodys šį kanadietės Sophie Deraspe darbą, tad reikia skubėti užsiminti… Juosta man patenka į “slidžiŲ” sąrašą ir neabejoju, kad įžiūrėti privalumai kai kam gali pasirodyti, kaip akivaizdūs trūkumai – chemija reikalinga ne tik santykiuose tarp žmonių, tačiau ir tarp žiūrovo bei filmo. O ji , žinia, kiekvienam skirtinga. [...]

Įrašo „Prekybos centro merginos/Mall Girls“ komentaras, kurį parašė Šeršėliafam2010: mažas konkursinis dienoraštis. | G.eros naujienos apie kultūrą.

Sat, 24 Apr 2010 10:25:31 +0000

[...] Prekybos centro merginos (Rež. Katarzyna Roslaniec) Įdomu bus sužinoti, kokį įspūdį juosta paliko kitam komisijos nariui – Prancūzijos ambasados kultūros atašė Audelin Chappuis. Pastarajam tikrai teko matyti Laurent Cantet režisuotą “Entre les murs” (“Klasė”), kuris nors narplioja visai kitą problematiką, sukasi panašioje aplinkoje – problematiškame jaunime. Ir nors ne itin profesionalu lygint du akivaizdžiai labai skirtingo lygio filmus, vienu aspektu vis tik norisi – kaip tie filmai atsispiria nuo idėjos popieriuje. Įsivaizduoju, kad trumpai užmetus akį į “Prekybos centro merginos” idėjos aprašymą, vien mintis apie mokinukes atsiduodančias už skarelę ar mobilųjį telefoną turėtų šokiruoti, kai tuo tarpu “Klasės” santykių aiškinimasis neatrodytų turintis kabinantį stuburą. Tačiau yra priešingai – prancūzai įtikinamais herojų paveikslais (su jaučiamom gyvenimo istorijom, motyvacijom) ir vaidyba tiesiog prikausto prie ekrano, gi lenkams svarbiausia atrodo istorijos “mėsa” – prieskoniai ir garnyras jiems neatrodo reikalingi. Scenarijine prasme, mes tiesiog stebime tris paaugles, kurios jau yra profesionalios prekybos centrų mergaitės ir vieną, kuri bando prie jų pritapti, nes.. neturi draugių. Ir čia prasideda, taip vadinamas “Excel’inis” kinas, kai tu turi medžiagą, kurią tereikia išdėstyti laike. Jeigu trys herojės yra jaunos kekšytės, tai jų elgesys ir apranga perspaudžiama tiek, kad tiktų ne realistiniam kinui (o šis, beje, įkvėptas tikrų istorijų), bet parodijiniam. Na, įsivaizduokit pas mus rodytą britų “Absolutely Fabulous”. Iš kitos pusės, jeigu tu esi nevykelė, tai nesvarbu, kad esi simpatiškiausia mergina klasėje, tave kabina tau patinkantis vaikinas – daug svarbiau yra mokykloje niekieno negerbiamų trijų merginų draugija ir jų nuomonė apie tavo atgyvenusį mobilųjį telefoną (kuris, jeigu kabinėtis prie smulkmenų, filmo rodymo metu negaminamas tiek metų, kad veikiantį akumuliatorių jam reiktų pasigaminti pačiam). Turinio, siužetinio vystymo juostoje nėra, o vos tik tai pabandoma daryti, apima tas jausmas, kuris būna pačių blogiausių serialų metu – noras perjungti kitą kanalą, nes matai, kad kvepia tiek banaliai nejaukiu siužetiniu posūkiu, jog to geriau išvis nematyti. Ant popieriaus galiu įsivaizduoti dėmesio ir pinigų stokojančią paauglę, kuri vardan gyvenimo atrakcijų susideda su vyresniu pinigingu vyriškiu (aišku, tai dar reikia įtikinamai parodyti, suvaidinti), tačiau kai tas vyriškis – penkiasdešimtmetis, 1980 metų kledarą vairuojantis vidutiniško simpatiškumo santechnikas, tai atleiskit, bet tai išeina net už lakiausios fantazijos rėmų. Filmas sukaltas taip, jog atrodo, kad pinigai jam gauti pateikus paraišką Jaunimo reikalų tarnybos edukacinei juostai sukurti ar net pagal pačios tarnybos scenarijų, norint jaunoms mergaitėms parodyti, kaip gali būti ir kaip nevertėtų elgtis. Į galą juosta pakvimpa it pigi antirūkymo propaganda ir net pritrenkiančiai gera paskutinė filmo akimirką, kai vainikuoja silpną įgyvendinimą bei turinį, nepalieka kažko daugiau. Pranešk kitiems: [...]